Dažnai parduotuvių lentynose tenka susidurti su etiketėmis, kuriose ryškiomis raidėmis puikuojasi užrašai „be riebalų“. Nustebsite sužinoję, jog tokie užrašai gali skambėti apgaulingai. Tokie gaminiai nėra pliusas ir dažniausiai tai nesukuria jokios pridėtinės vertės maisto produktams.

Riebalų vaidmuo mūsų mityboje neretai būna nesuprantamas ir apipintas mitais. Daugelis augo manydami, kad riebalai yra pagrindinis svorio augimo kaltininkas ir kad jų reikia vengti. Visa paslaptis slypi baltymų, angliavandenių ir riebalų santykyje maiste.

Mokslininkai išskiria riebalus į tris rūšis: gerieji riebalai, iš dalies nesveikus ir nesveikus riebalus.

Plačiau pakalbėkime apie iš dalies nesveikus ir nesveikus riebalus. Šioms atšakoms priklauso ir transriebalai.

Natūralūs transriebalai yra nesočiųjų riebalų rūšis, kurią nedideliais kiekiais galima rasti kai kuriuose natūraliuose produktuose, pavyzdžiui, kai kurių rūšių gyvūnų, ypač žinduolių (avių, ožkų) mėsoje ir pieno produktuose. Beje, lašiniai ir kiti gyvūninės kilmės riebalai nuo seno vadinti nesveikais ir nemaistingais, šiandieną jau pradėti teigiamai vertinti mitybos specialistų [1]. Svarbu, kad jie neviršytų 20 % maisto raciono. Vartojant natūralius transriebalus saikingai – neigiamo poveikio sveikatai nebus. Riebalų kiekis ir kokybė yra svarbiau nei bendras kalorijų skaičius, tačiau kas kita yra dirbtiniai transriebalai [1, 2].

Dirbtiniai transriebalai yra pramoniniu būdu pagaminti riebalai, kurie susidaro hidrinant augalinius aliejus. Šis procesas pakeičia aliejaus molekulinę struktūrą, todėl jis tampa tvirtesnis ir ilgiau išlieka šviežias. Dėl šių savybių transriebalai plačiai naudojami maisto pramonėje, ypač kepiniuose, užkandžiuose ir kituose perdirbtuose maisto produktuose (sausainiai, margarinas, traškučiai, varškės sūreliai, tortai, gruzdintos bulvytės) [2, 3]. Nepamirškime ir to, kad transriebalai susidaro ruošiant maistą kelis kartus tame pačiame aliejuje.


Kodėl dirbtiniai transriebalai yra pavojingi sveikatai?

  • Didina „blogojo“ cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje ir tuo pačiu mažina „gerojo“ cholesterolio (DTL) kiekį. Didelis MTL cholesterolio kiekis didina širdies ligų, insulto ir kitų širdies ir kraujagyslių ligų riziką [1, 3].
  • Transriebalai skatina organizme uždegiminius procesus, kurie yra susiję su daugeliu lėtinių ligų, įskaitant širdies ligas, diabetą, vėžį ir Alzheimerio ligą, skydliaukės sutrikimus [1, 3].
  • Dirbtiniai transriebalai gali sutrikdyti organizmo medžiagų apykaitą ir padidinti atsparumą insulinui, kuris yra vienas iš 2 tipo diabeto rizikos veiksnių. Taip pat, skatina pilvinį nutukimą [1, 3].


    • Kokie riebalai yra naudingi sveikatai?

    Tokie riebalai vadinami polinesočiosiomis riebalų rūgštimis, kurios pagal anglies atomų grandines išskiriamos į: sočiąsias, mononesočiąsias ir polinesočiąsias. Mūsų kūnas visagalis, tačiau ne viską gali pasigaminti pats, todėl polinesočiųjų rūgščių turi gauti iš maisto.


    Kokiuose maisto produktuose jų ieškoti?

  • Mononesotieji riebalai randami alyvuogių, dygminų, kanapių aliejuje, avokaduose, riešutuose. Jie padeda mažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina širdies ligų riziką [3].
  • Polinesotieji riebalai randami riebiose žuvyse lašišoje, tune, skumbrėje, upėtakyje, ypatingai jų daug yra Atlanto silkėje, linų sėmenyse, ispaninio šalavijo („chia“) sėklose. Jie svarbūs smegenų funkcijai, uždegiminių procesų mažinimui [3].


    • Kodėl omega riebalų rūgštys tokios svarbios?

    Iš literatūros žinoma, jog yra omega-3, 6 ir 9 riebalų rūgštys, kurios tarpusavyje skiriasi tik anglies, vandenilio ir deguonies atomų išsidėstymu. Omega-3 ir 6 organizme nesigamina, o 9 gaminasi dalinai, todėl jų kiekį galime padidinti valgydami tokius riešutus kaip migdolai, anakardžiai, pistacijos, graikiniai riešutai [3, 4].

    Omega-3, tai trijų rūgščių derinys: eikozopentaeninė (EPR), dokozohekseninė (DHR) ir A-linoleno (ALR). Pirmųjų (EPR ir DHR) gausu žuvyse, o A-linoleno galima gauti iš riešutų, įvairių spalvų pupelių, jūros dumblių, linų sėmenų aliejaus (svarbu, kad būtų laikomas šaltai, nes dėl oksidacinių procesų šilumoje mažėja A-linoleno rūgšties kiekis).



    Ar žinai, kad daugiau nei pusė galvos smegenų yra sudaryta iš riebalų?

    Riebalai yra būtini mūsų organizmui, o ypač nervinei sistemai. Jie tarsi sukuria izoliaciją, kurios dėka perduodami nerviniai impulsai po galvos ir nugaros smegenis, o į kūno galūnes ir organus keliauja periferiniais nervais. Riebalai padeda organizmui įsisavinti vitaminus A, D, E ir K, reguliuoja hormonų gamybą, apsaugo organus ir suteikia energijos [3, 4].

    Taigi, jei Jūsų mityboje trūksta svarbiųjų riebalų rūgščių (omega 3, 6, 9) „Raw Powders“ siūlo net du pasirinkimus: pirmasis žuvų taukai Omega-3 ir antrasis Omega 3, 6 ir 9.

    Padėkime kūnui ir protui pasijusti geriau!


    Šaltiniai:

    1. Saini RK, Prasad P, Sreedhar RV, Akhilender Naidu K, Shang X, Keum Y-S. Omega−3 Polyunsaturated Fatty Acids (PUFAs): Emerging Plant and Microbial Sources, Oxidative Stability, Bioavailability, and Health Benefits—A Review. Antioxidants. 2021; 10(10):1627. https://doi.org/10.3390/antiox10101627
    2. Alagawany, M., Elnesr, S. S., Farag, M. R., El-Sabrout, K., Alqaisi, O., Dawood, M. A. O., … Abdelnour, S. A. (2021). Nutritional significance and health benefits of omega-3, -6 and -9 fatty acids in animals. Animal Biotechnology, 33(7), 1678–1690. https://doi.org/10.1080/10495398.2020.1869562
    3. Djuricic, I.; Calder, P.C. Beneficial Outcomes of Omega-6 and Omega-3 Polyunsaturated Fatty Acids on Human Health: An Update for 2021. Nutrients 2021, 13, 2421. https://doi.org/10.3390/nu13072421
    4. Nivetha Kannan, A.S. Rao, A. Nair, Microbial production of omega‐3 fatty acids: an overview, Journal of Applied Microbiology, Volume 131, Issue 5, 1 November 2021, Pages 2114–2130, https://doi.org/10.1111/jam.15034