Ar kada teko susimąstyti apie tas mažas molekules, kurių dėka veikia įvairūs mūsų organizmo gyvybiniai procesai? Tos mažosios molekulės ir nepakeičiami junginiai mūsų kūne yra vitaminai. Šios būtinos maistinės medžiagos padeda valdyti įvairius metabolitinius procesus organizme: augimą, regėjimą, reguliuoja hormonų ir medžiagų apykaitą, kuria įvairias struktūras, valdo cirkadinius ritmus bei emocijas, skatina arba stabdo plaukų, blakstienų ar nagų augimą ir kt. Dauguma vitaminų nėra gaminami organizme, dėl šios priežasties būtina visavertė mityba, o esant tam tikroms būklėms reikalingi ir maisto papildai.  

Atsižvelgiant į vitaminų šaltinius, gamybą ir struktūrą, jie gali būti suskirstomi į dvi kategorijas: sintetinius ir natūralius vitaminus. 

 

Natūralūs ir sintetiniai vitaminai 

Sintetiniai vitaminai yra dirbtinės medžiagos, chemiškai identiškos arba panašios į natūralias vitaminų formas. Paprastai jie gaminami laboratorijose arba gamyklose, naudojant chemines reakcijas arba ekstrahavimo metodus. Sintetiniai vitaminai dažnai pridedami prie maisto produktų, gėrimų ir papildų, siekiant pagerinti jų maistinę vertę arba išvengti jų trūkumo. 

Tuo tarpu natūralūs vitaminai yra organinės medžiagos, natūraliai randamos augaluose, gyvūnuose ar mikroorganizmuose. Paprastai jie gaunami iš visaverčio maisto, pavyzdžiui, vaisių, daržovių, grūdų, riešutų, sėklų, mėsos, kiaušinių, pieno ar fermentuotų produktų.  Natūralūs vitaminai dažnai vartojami kaip dalis subalansuotos mitybos arba kaip papildai sveikatai palaikyti.  Norėdami sužinoti skirtumą tarp natūralių ir sintetinių vitaminų, panagrinėkime įvairius kiekvienos rūšies vitaminų šaltinius:

  • Vitaminas A. Natūralios šio vitamino formos yra randamos morkose, špinatuose, saldžiosiose bulvėse, kepenyse, menkių kepenų aliejuje. O sintetinės formos yra šios: beta karotinas, retinilo palmitatas, retinilo acetatas.  
  • Vitamino B grupė. Gamtoje jo galime rasti nesmulkintuose grūduose, pupelėse, lęšiuose, riešutuose, sėklose, kiaušiniuose, pieno produktuose, mielėse. Štai, keletas alternatyvų, kurias galime pasiūlyti: riboflavino kapsulės (B2), niacino kapsulės (B3) bei biotino kapsulės (B7). 
  • Vitaminas C. Populiariausi jo šaltiniai yra citrusiniai vaisiai, taip pat, uogos, kiviai, brokoliai, paprikos, erškėtuogės, acerola vyšnios. Laboratorijoje dažniausiai gaminamos šios sintetinės formos: askorbo rūgštis, natrio askorbatas, kalcio askorbatas ir askorbilo palmitatas. 
  • Vitaminas D. Kiek bevalgytume produktų, kuriuose gausu vitamino D, vis tiek negausime viso reikalingo šios medžiagos kiekio! Saulė – natūraliausias šio vitamino/ hormono šaltinis. Na, o kai aplanko debesuotos dienos, mus gali gelbėti: grybai, riebi žuvis, kiaušinių tryniai, sūris ar sviestas. Papildų lentynose išvysime šias, sintetines, vitamino D formas: ergokalciferolis, cholekalciferolis. 

 

Ar sintetiniai vitaminai yra tokie pat geri kaip natūralūs?  

Pasisavinimas ir biologinis prieinamumas.

Natūralūs vitaminai organizme lengviau pasisavinami ir panaudojami, nes jie yra suderinami su kūno virškinimo sistema ir ląstelių receptoriais. Juose galime rasti ir kitų maistinių medžiagų, tokių kaip fermentai, kofermentai, antioksidantai, mineralai ir fitochemikalai. Pavyzdžiui, natūralus vitaminas C iš citrusinių vaisių ar uogų yra su bioflavonoidais, kurie padidina jo pasisavinimą ir sulaikymą audiniuose. 

 

Veiksmingumas 

Natūralūs vitaminai yra stipresni ir veiksmingesni nei sintetiniai. Jie pasižymi didesniu biologiniu aktyvumu ir gali efektyviau atlikti savo funkcijas. Pavyzdžiui, natūraliame vitamine E iš riešutų ar sėklų yra per aštuonis skirtingus tokoferolius ir tokotrienolius, kurie turi papildomų antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių.  

 

Švarumas ir toksiškumas 

Gamtoje randami vitaminai turi mažesnę riziką sukelti šalutinį poveikį, turi mažesnį kaupimosi organizme potencialą, juos kūnas lengviau pašalina apykaitos procesų metu. Pavyzdžiui, natūralus vitaminas A iš morkų ar špinatų paverčiamas retinoliu tik tada, kai reikia. Priešingai, sintetinis vitaminas A iš papildų gali kauptis kepenyse ir sukelti šalutines reakcijas. 

 

Sinergetinis poveikis

Natūralūs vitaminai veikia sinergiškai su kitomis maistinėmis medžiagomis. Dirbant kartu su kitomis maistinėmis medžiagomis ir mineralais gaunama didesnė nauda kūnui. Jie, taip pat, papildo vienas kitą, pavyzdžiui, natūralus vitaminas D iš grybų ar žuvų taukų veikia kartu su kalciu ir magniu palaikydamas kaulų sveikatą ir taip apsaugodamas juos nuo osteoporozės.

Taigi, nors sintetiniai vitaminai gali būti patogus būdas užpildyti maistinių medžiagų trūkumą, natūralūs vitaminai, gaunami iš maisto produktų, dažniausiai yra geresnis pasirinkimas. Vis dėlto, prieš pradedant vartoti bet kokius sintetinius vitaminus, svarbu pasitarti su sveikatos specialistu.

 

Šaltiniai:

  1. Bjørklund, G.; Shanaida, M.; Lysiuk, R.; Butnariu, M.; Peana, M.; Sarac, I.; Strus, O.; Smetanina, K.; Chirumbolo, S. Natural Compounds and Products from an Anti-Aging Perspective. Molecules 2022, 27, 7084. https://doi.org/10.3390/molecules27207084 
  2. Carazo, A.; Macáková, K.; Matoušová, K.; Krčmová, L.K.; Protti, M.; Mladěnka, P. Vitamin A Update: Forms, Sources, Kinetics, Detection, Function, Deficiency, Therapeutic Use and Toxicity. Nutrients 2021, 13, 1703. https://doi.org/10.3390/nu13051703 
  3. Michael Lütke-Dörhoff, Jochen Schulz, Heiner Westendarp, Christian Visscher & Mirja R. Wilkens. (2023) Effects of maternal and offspring treatment with two dietary sources of vitamin D on the mineral homeostasis, bone metabolism and locomotion of offspring fed protein- and phosphorus-reduced diets. 
  4. Amarachukwu Uzombah, T. (2022). The Implications of Replacing Synthetic Antioxidants with Natural Ones in the Food Systems. IntechOpen. doi: 10.5772/intechopen.103810