Kas yra aminorūgštys?

Aminorūgštys yra baltymų statybinės medžiagos ir yra būtinos hormonams, fermentams ir antikūnams gaminti, o taip pat yra būtinos sveikam augimui ir vystymuisi. Aminorūgštys taip pat svarbios tinkamam imuninės sistemos, raumenų ir organų funkcionavimui. (Daugiau apie aminorūgštis informacijos rasite čia.) Deja, mūsų organizmas negali pasigaminti visų mums reikalingų aminorūgščių, todėl svarbu jų gauti iš išorinių šaltinių. Natūralūs aminorūgščių šaltiniai yra įvairūs maisto produktai, pavyzdžiui: mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai, ankštiniai augalai, riešutai ir sėklos. Daugiau apie aminorūgštis informacijos rasite čia.

Yra apie 20 aminorūgščių rūšių, kurios yra būtinos mūsų organizmui, t. y. mūsų organizmas negali jų pasigaminti, todėl turime jų gauti iš išorinių šaltinių. Aminorūgščių yra visose mūsų kūno dalyse, įskaitant raumenis, skeletą, odą, širdies ir kraujagyslių sistemą, vidaus organus. Nors pats pavadinimas "aminorūgštis" skamba tarsi chemijos pamokoje, tačiau iš tikrųjų jis reiškia vieną svarbiausių mūsų kūno dalių - baltymus. Būtent baltymai suteikia mums struktūrą ir funkciją. Jų yra visur gamtoje, įskaitant augalus, gyvūnus ir net bakterijas. Kai kurios aminorūgštys yra būtinos maistinės medžiagos, kitos neturi jokios reikšmės. Tačiau yra ir tokių, kurios atlieka abi funkcijas. Pavyzdžiui, triptofanas padeda gaminti serotoniną (daugiau apie tai, kas yra serotoninas skaitykite čia), o tirozinas - melaniną, kuris suteikia odai spalvą.

Šiame straipsnyje nagrinėsime aminorūgščių galią ir įvairius natūralius šaltinius, iš kurių galite gauti organizmui reikalingų aminorūgščių.

 

Kokia yra aminorūgšties struktūra?

Kiekviena aminorūgščių rūšis sudaryta iš anglies, vandenilio, azoto, deguonies ir kartais sieros. Šie atomai yra išsidėstę į grandines, kurios sudaro baltymų stuburą. Aminorūgštyje yra centrinis anglies atomas, sujungtas ryšiais su dviem skirtingomis funkcinėmis grupėmis, vadinamomis aminogrupėmis (NH2) ir karboksilo (COOH). Aminogrupė yra teigiamai įkrauta, o karboksilo grupė - neigiamai. Kiekviename baltyme yra viena vandens molekulė.

Baltymo forma priklauso nuo aminorūgščių sekos; ją lemia atomų išsidėstymas kiekvienoje aminorūgštyje. Pavyzdžiui, triptofanas (W), tirozinas (Y), fenilalaninas (F), leucinas (L), argininas (R), lizinas (K), histidinas (H), glutaminas (Q), cisteinas (C), metioninas (M), prolinas (P), glicinas (G), alaninas (A), valinas (V), treoninas (T), serinas (S), asparaginas (N), glutamo rūgštis (E), asparagino rūgštis (D) ir cistinas (CYS) yra aminorūgščių pavyzdžiai.

 

Natūralūs aminorūgščių šaltiniai

Aminorūgštys yra viena svarbiausių maistinių medžiagų, kurių reikia vartoti kasdien. Jos padeda formuoti baltymus, kurie padeda formuoti raumenis ir palaiko sveiką organizmą. Daugiau apie tai kas yra baltymai skaitykite čia. Visaverčių baltymų yra mėsoje, žuvyje, paukštienoje, kiaušiniuose, pieno produktuose, pupelėse, riešutuose, sėklose, sojos pupelėse ir grūduose. Tačiau nepilnaverčių baltymų yra daržovėse, vaisiuose, ankštinėse daržovėse, lęšiuose, tofu, piene, jogurte ir sūryje.

Kad žmogaus organizmas normaliai funkcionuotų, jam reikia devynių skirtingų rūšių aminorūgščių. Tačiau kai kuriuose maisto produktuose natūraliai yra daug vienos rūšies aminorūgščių, o kitų - mažai. Visaverčiai baltymai turi visas devynias būtinas aminorūgštis - tai histidinas, lizinas, metioninas, fenilalaninas, treoninas, triptofanas, valinas, leucinas ir izoleucinas. Nepilnaverčiuose baltymuose yra tik dalis šių nepakeičiamųjų aminorūgščių. Pavyzdžiui, brokoliuose yra vitamino K, kuris reikalingas kraujo krešėjimui; špinatuose yra geležies, kuri naudojama raudonųjų kraujo kūnelių gamybai; bananuose yra kalio, kuris padeda reguliuoti širdies veiklą.

 

Aminorūgščių papildai

Aminorūgščių papildai nėra natūralus aminorūgščių šaltinis, tačiau jie yra įprastas būdas padidinti aminorūgščių kiekį organizme. Yra daug aminorūgščių papildų, iš kurių labiausiai paplitę yra L-lizino papildai ir L-arginino papildai. Aminorūgščių papildai gali būti vartojami vieni arba kartu su kitais papildais. Aminorūgščių papildai, ypač jeigu jų vartojama per daug, gali sukelti tam tikrą riziką ir šalutinį poveikį, tokį kaip viduriavimas, pykinimas ar odos bėrimą. Pabrėžtina, kad jie tinka ne visiems, pavyzdžiui: nerekomenduoja jų naudoti nėščioms ar krūtimi maitinančioms moterims.

Aminorūgštys dažniausiai vartojamos miltelių pavidalu, kurių galima dėti į gėrimus ar kokteilius. Nerekomenduojama vartoti daugiau kaip 20 g aminorūgščių per dieną. Taip pat turėtumėte būti atsargūs ir nemaišyti aminorūgščių su receptiniais vaistiniais preparatais.