Aminorūgštys yra esminė mūsų mitybos dalis, aprūpinanti organizmą statybinėmis medžiagomis, reikalingomis jam augti ir atsistatyti. Jos yra baltymų sudedamosios dalys ir yra svarbios daugeliui biologinių procesų, įskaitant raumenų augimą ir energijos gamybą. Tačiau ne visos aminorūgštys yra vienodos. Kai kurios yra būtinos ir gaunamos tik per maisto papildus, kai kurias organizmas gali pasigaminti pats. Žinodami jų skirtumą ir suprasdami kiekvienos iš jų naudą sveikatai, galėsite geriau aprūpinti savo mitybą ir gauti maksimalią naudą savo organizmui. Šiame straipsnyje paaiškinsime aminorūgščių pagrindus, aptarsime skirtingas jų rūšis ir išnagrinėsime jų naudą sveikatai.

 

Įvadas į aminorūgštis

Baltymai yra didelės molekulės, sudarytos iš grandinėmis susijungusių aminorūgščių, ir jie būtini daugeliui organizmo funkcijų. Aminorūgštys būtinos augimui ir vystymuisi, medžiagų apykaitai, hormonų (cheminių junginių, kurie perneša informaciją (signalus) iš vienos ląstelės į kitą arba į ląstelių grupę) ir kitų organizmo cheminių medžiagų gamybai. Kai kurias aminorūgštis, vadinamąsias nepagrindines aminorūgštis, žmonės gali sintetinti patys, tačiau kitas, vadinamąsias nepakeičiamąsias aminorūgštis, reikia vartoti su maistu. Aminorūgštys yra hidrofilinės, t. y. tirpsta vandenyje. Maiste jos yra susijungusios su kitomis cheminėmis medžiagomis, ypač peptidais. Peptidai yra trumpi aminorūgščių polimerai sujungti peptidinėmis jungtimis. Nuo baltymų jie skiriasi mažesniu molekulės dydžiu. Kai valgome, mūsų virškinimo sistema suardo šias jungtis ir iš peptidų išlaisvina aminorūgštis. Kai kurios aminorūgštys taip pat gaminamos mūsų organizme vykstant procesui, vadinamam aminorūgščių apykaita. Aminorūgščių apykaita apima aminorūgščių skaidymą, kad jos būtų naudojamos energijai gauti, ląstelėms atkurti ir naujiems baltymams gaminti.

 

Mūsų asortimente rasite platų aminorūgščių asortimentą: L-teaninas, Mikronizuotas L-glutaminas, L-Fenilalanitas, L-tirozinas, L-karnitinas, Acetil-L-Karnitinas, Beta Alaninas,  Arginino Alfa-Ketoglutaratas (AAKG), L-lizinas, L-triptofanas,  Citrulino Malatas, BCAA 8:1:1Omega 3, LeucinasInstant BCAA.  

 

Aminorūgščių funkcijos ir nauda

Aminorūgštys yra baltymų statybiniai blokai, kurie vartojami su maistu yra panaudojami šiems organizmo procesams:

  • Baltymų gamyba. Aminorūgštys - tai baltymų sudedamosios dalys, todėl kuo daugiau aminorūgščių gauname, tuo geresnė baltymų gamyba vyksta organizme. Baltymai yra makro molekulės, atliekančios daug svarbių žmogaus organizmo funkcijų, įskaitant raumenų augimą ir atstatymą, maistinių medžiagų pernešimą į ląsteles, ląstelių augimą ir palaikymą. 
  • Medžiagų apykaitos procesas. Gaunant pakankamai baltymų, gerėja medžiagų apykaitos procesai bei efektyvėja energijos gamyba. Daugiau apie žmogaus medžiagų apykaitą skaitykite čia.
  • Neurotransmiterių sintezė. Aminorūgštys dalyvauja neurotransmiterių, kurie yra molekulės, padedančios nervinėms ląstelėms bendrauti tarpusavyje, sintezėje. 
  • Hormonų reguliavimas. Hormonai yra cheminiai pasiuntiniai, kuriuos organizmas išskiria įvairioms veikloms, pavyzdžiui, nuotaikai, augimui, medžiagų apykaitai ir lytinei funkcijai, reguliuoti. Tam tikrų hormonų gamybai reikalingos aminorūgštys.

 

Aminorūgštys saugo raumenų ir sąnarių vientisumą - per mažas aminorūgščių kiekis gali sukelti raumenų ar sąnarių skausmą ir uždegimą. Jos taip pat yra būtinos nervų sistemos sveikatai - be jų nesigamintų pakankamas kiekis neuromediatorių, hormonų ir fermentų, kurie padeda virškinti maistą ir reguliuoti medžiagų apykaitą. Kai jūsų kūnas sveikas, jūsų imuninė sistema subalansuota, rečiau sergate. Imunitetui stiprinti mūsų el. parduotuvės asortimente rasite gausų pasirinkimą papildų.  

 

Aminorūgščių rūšys

Aminorūgštys skirstomos pagal jų cheminę struktūrą. Yra du pagrindiniai aminorūgščių tipai: nepakeičiamosios ir nepagrindinės. 

Nepakeičiamosios aminorūgštys yra tos, kurių mūsų organizmas negali pasigaminti pats, todėl jų reikia gauti su maistu. Joms priskiriamos šios aminorūgštys: 

  • Histidinas - padeda imuninei sistemai ir medžiagų apykaitai. 
  • Izoleucinas - dalyvauja energijos gamyboje ir raumenų formavime. 
  • Leucinas - būtinas raumenims atkurti. 
  • Lizinas - padeda formuotis audiniams ir hormonų gamybai. 
  • Metioninas - padeda medžiagų apykaitai ir riebalų skaidymui. 
  • Fenilalaninas - naudingas augimui, medžiagų apykaitai ir neuromediatorių gamybai. 
  • Treoninas - padeda imuninei sistemai ir audinių atstatymui. 
  • Triptofanas - svarbus audinių atstatymui ir serotonino gamybai. 
  • Valinas - padeda vykti aminorūgščių apykaitai. 

 

Nepagrindinės aminorūgštys - tai aminorūgštys, kurios yra svarbios visai aminorūgščių apykaitai, imuninei sistemai, žaizdų gijimui ir kraujotakos didinimui. Šių rūgščių mūsų organizmas gali pasigaminti natūraliai: 

  • Alaninas - padeda didinti ištvermę bei jėgą, stiprinti raumenis.
  • Argininas - leidžia raumenis tinkamai aprūpinti krauju, deguonimi, maistinėmis medžiagomis, padeda didinti raumenų masę, mažina riebalinį audinį.
  • Cisteinas - įeina į virškinimo fermentų sudėtį, stiprina skrandžio ir žarnyno gleivines, dalyvauja informacijos perdavime tarp imuninės sistemos ląstelių.
  • Glutamo rūgštis - reikalinga baltymų, energijos gamybai, palengvina medžiagų apykaitos funkcijas, laikoma pagrindiniu žmogaus nervų sistemos sužadinimo neurotransmiteriu.
  • Glicinas - gerina raumenų funkciją, miegą, ramina ir palaiko smegenų veiklą.
  • Prolinas - skatina kolageno sintezę, reikalingas širdies raumens stiprinimui ir odos būklės gerinimui.
  • Serinas - yra svarbus nervų sistemos, fermentų veiklai, raumenims, fermentų aktyvumui, dalyvauja riebalų rūgščių apykaitoje, palaiko imuninės sistemos veiklą, skatina imunoglobulinų ir antikūnų gamybą, raumeninio audinio sintezę. 
  • Kitos nepagrindinės aminorūgštys.

 

Aminorūgščių šaltiniai

Aminorūgščių galima rasti įvairiuose maisto produktuose: piene, sūryje, kiaušiniuose ir žuvyje gausu aminorūgšties triptofano, o ankštinės daržovės ir sėklos yra geras fenilalanino šaltinis. Kiti maisto produktai, kuriuose gausu nepakeičiamųjų aminorūgščių yra: vištiena, pupelės, brokoliai, sėklos ir grūdai. Norėdami gauti visą aminorūgščių naudą sveikatai, turėtumėte stengtis vartoti įvairius maisto produktus. 

 

Aminorūgščių trūkumo požymiai

Išsivysčiusiose šalyse aminorūgščių trūkumas pasitaiko retai, tačiau yra tam tikrų situacijų, kai jis vis dėlto gali atsirasti. Tai dažnai susiję su netinkama ir nepakankama mityba bei tam tikromis ligomis, dėl kurių sutrinka organizmo gebėjimas skaidyti ir naudoti aminorūgštis. Specifinių aminorūgščių trūkumo simptomų nėra, tačiau dėl jo gali sumažėti gebėjimas atkurti organizmo pažeidimus, sulėtėti medžiagų apykaita ir sumažėti svoris. Jei manote, kad jums gali trūkti aminorūgščių, turėtumėte tai aptarti su gydytoju. Jis galės nustatyti diagnozę ir patarti, koks gydymo būdas geriausias.

 

Rekomenduojamas paros aminorūgščių kiekis

Rekomenduojama aminorūgščių paros norma (RPN) yra skirtinga kiekvienai aminorūgščių rūšiai. Tačiau ne visos aminorūgštys yra būtinos visiems. Toliau pateikiame rekomenduojamą paros aminorūgščių norma: Histidinas - 2500 mg, Izoleucinas - 2000 mg, Leucinas - 3000 mg, Lizinas - 3000 mg, Metioninas - 2600 mg, Cisteinas - 1600 mg, Fenilalaninas - 3700 mg, Treoninas - 2500 mg, Valinas - 2500 mg.

 

Gauti visą rekomenduojamą kiekvienos iš aminorūgščių paros normą iš vieno maisto produkto yra ganėtinai sunku, todėl mitybos specialistai rekomenduoja į savo racioną įtraukti kuo daugiau ir įvairesnių maisto produktų, kad gautumėte kuo platesnį aminorūgščių spektrą.