Hormonai yra organizmo gaminami cheminiai junginiai, kontroliuojantys kiekvienos organizmo ląstelės veiklą. Hormonų gamybą skatina įvairūs veiksniai ir dirgikliai, kurie gali būti išoriniai arba vidiniai. Endokrininę sistemą sudaro daugybė skirtingų organų, liaukų ir struktūrų, kurios atlieka skirtingas funkcijas. Hormonų galima rasti kraujyje, šlapime ir seilėse, jie yra būtini augimui, medžiagų apykaitai ir įvairioms kitoms organizmo funkcijoms reguliuoti bei gyvybei palaikyti. Hormonai organizmą gali veikti įvairiais būdais. Jie gali kontroliuoti nuotaiką, energijos kiekį, medžiagų apykaitą (Kas yra medžiagų apykaita paskaityti galite čia) ir įvairius kitus fiziologinius procesus. Jie taip pat gali būti atsakingi už kūno sudėties pokyčius, pavyzdžiui, kūno riebalų ir raumenų masės pokyčius. Hormonai yra dinamiški ir nuolat kintantys, todėl jie gali turėti didelę įtaką organizmo funkcionavimui. Norint užtikrinti optimalią sveikatą ir gerovę, būtina suprasti, kaip veikia hormonai ir kaip jie gali paveikti organizmą.

 

Kas yra hormonai?

Hormonai - tai organų ar audinių išskiriamos medžiagos, kurios pernešamos krauju ir sukelia tam tikrą metabolinį poveikį įvairiuose organuose ar audiniuose. Tai endokrininės sistemos cheminiai pasiuntiniai, atliekantys esminį vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, augimą ir vystymąsi bei palaikant homeostazę (tai organizmo pastovi būsena, kai visas žmogaus organizmas hormonų ir centrinės nervų sistemos pagalba veikia subalansuotai, daugiau apie tai skaitykite čia). Hormonai gali būti natūralūs arba sintetiniai. Natūralūs hormonai gaminasi organizme, o sintetiniai hormonai yra žmogaus sukurtos medžiagos, imituojančios natūralių hormonų poveikį. Hormonus išskiria įvairios liaukos, įskaitant endokrinines liaukas, kiaušides, sėklides, skydliaukę, kasą, prieskydines liaukas, antinksčius ir hipofizę. Kraujas juos perneša į audinius ar organus, kur jie veikia per receptorius. Po to jie inaktyvinami ir išskiriami su šlapimu arba virsta kitais hormonais.

 

Hormonų rūšys

Steroidai. Tai plačiausiai žinoma hormonų rūšis, kuriai priklauso cholesterolis ir lytiniai hormonai (pvz.: androgenai (vyriškieji lytiniai hormonai), estrogenai (moteriškieji lytiniai hormonai) ir progesteronas (steroidinis hormonas)).

Baltyminiai hormonai. Šie hormonai yra sudaryti iš baltymų. Jiems priklauso insulinas (kasoje gaminamas hormonas) ir gastrinas (skrandžio prievarčio hormonas). 

Peptidiniai hormonai. Tai nedideli junginiai, sudaryti iš aminorūgščių. Jiems priklauso oksitocinas (žinduolių hormonas), sekretinas (virškinamojo trakto hormonas), endorfinai (polipeptidai neuromoduliatoriai) ir vazopresinas (gaminamas pagumburio). 

Mineralai ir vitaminai. Jie pasižymi nedideliu į hormonus panašiu poveikiu. Pvz.: cinkas, geležis ir kt.

 

Kaip hormonai veikia organizmą?

Endokrininė sistema yra atsakinga už daugumos organizmo funkcijų reguliavimą. Tai apima augimą ir vystymąsi, medžiagų apykaitą, nuotaikos ir miego ciklus, imuninės sistemos funkciją ir dauginimąsi. (Daugiau apie endokrininę sistemą skaitykite čia) Visiems šiems procesams ir funkcijoms optimaliai sveikatai užtikrinti reikalingi hormonai. Nors organizmas natūraliai gamina šias medžiagas, jas galima vartoti ir išoriškai – papildų pavidalu. Pavyzdžiui, Melatonino papildai gali padėti pagerinti miego kokybę, Kordicepso kapsulės ar milteliai gali palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, nes turi daugybę reikiamų žmogaus organizmui vitaminų. Hormonai yra raktai, atrakinantys pagrindines organizmo funkcijas – nuo fizinės išvaizdos iki medžiagų apykaitos. Tai reiškia, kad kai organizmas negamina pakankamai hormonų, šie procesai gali tapti vangūs arba sutrikti jų veikla. Pavyzdžiui: 

- gali sutrikti augimas ir vystymasis;

- medžiagų apykaita gali taip sulėtėti, kad gali padidėti svoris;

- gali sutrikti nuotaika ir miego ciklai, dėl to gali atsirasti nemiga arba didelis dirglumas;

- gali sutrikti imuninės sistemos veikla, todėl žmogus gali būti jautresnis ligoms.

Hormonų gamybą kontroliuoja pagumburis ir hipofizė. Šios dvi liaukos gamina atpalaiduojamuosius hormonus, kurie suaktyvina kitas endokrinines liaukas ir priverčia jas išskirti savo hormonus. Hormonai keliauja kraujotaka ir pasiekia visas kūno vietas, įskaitant kepenis, riebalus, raumenis ir odą. Jie gali prisijungti prie šiose srityse esančių receptorių. Hormono prisijungimas prie receptoriaus yra negrįžtamas procesas ir lemia ląstelės suaktyvėjimą. Suaktyvintos ląstelės vėliau gali sukelti poveikį įvairiose kūno dalyse.

 

Hormonų tipai

Endokrininė sistema gamina daug skirtingų hormonų, kurių kiekvienas atlieka skirtingą vaidmenį ir skirtingai veikia organizmą.

Androgenai. Pavyzdžiui: testosteronas (kas yra testosteronas skaitykite čia), dehidroepiandrosteronas (DHEA) ir androstendionas. Jie paprastai siejami su vyriškomis savybėmis, tačiau juos gamina ir moterys. Androgenai atsakingi už medžiagų apykaitos, imuninės sistemos ir lytinės funkcijos reguliavimą.

Estrogenas. Didesnius šio hormono kiekius moterys gamina menstruacijų metu. Jis svarbus reprodukcinei sveikatai, taip pat reguliuoja riebalų ir kalcio kiekį organizme. Daugiau apie estrogeno hormoną skaitykite čia.

Kortizolis. Šį hormoną gamina antinksčiai ir jis dažniausiai siejamas su stresu. Jis naudingas trumpą laiką, o per didelis jo kiekis gali būti žalingas.

DHEA (Dehidroepiandrosteronas). Tai estrogeno ir testosterono pirmtakas, t. y. organizme jis perdirbamas į vieną iš šių hormonų. Jį gamina antinksčiai ir smegenys. Daugiau apie DHEA (Dehidroepiandrosteronas) skaitykite čia.

HGH (žmogaus augimo hormonas). Šį hormoną taip pat gamina hipofizė (posmegeninė liauka), jis būtinas augimui ir vystymuisi.

Insulinas. Šį hormoną gamina kasa. Jis reguliuoja cukraus kiekį kraujyje. Daugiau apie tai kas yra insulino hormonas skaitykite čia.

Melatoninas. Melatoniną žmogaus organizme gamina epifizė (kitaip - kankorėžinė liauka, apie ją plačiau skaitykite čia), jis svarbus miego ciklui reguliuoti ir kitiems medžiagų apykaitos procesams organizme. Daugiau apie melatonino hormoną skaitykite čia.

Prolaktinas. Šį hormoną gamina hipofizė, jis svarbus vyrų ir moterų reprodukcinei sveikatai.

Skydliaukės hormonai (tiroidinai). Šios hormonus gamina skydliaukė ir jie svarbūs medžiagų apykaitai reguliuoti. Daugiau apie skydliaukę skaitykite čia.

 

Kas yra hormonų pusiausvyros sutrikimas?

Hormonų pusiausvyra sutrinka, kai yra hormonų perteklius arba jų trūkumas, arba kai hormonų kiekis neatitinka kitų organizmo funkcijų pusiausvyros. Hormonų pusiausvyros sutrikimai gali pasireikšti įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausiai jie būdingi jaunesniems asmenims. Dažniausiai hormonų disbalansą sukelia estrogeno, progesterono, testosterono ir skydliaukės hormonų pusiausvyros sutrikimai. Šis disbalansas gali sukelti įvairių simptomų.

 

Veiksniai, darantys įtaką hormonų lygiui:

- Amžius: senstant hormonų kiekis natūraliai mažėja. 

- Fiziniai pratimai: įrodyta, kad fiziniai pratimai teigiamai veikia hormonų lygį ir gali būti labai naudingi hormonų sveikatai apskritai. 

- Mityba: įrodyta, kad mityba yra labai svarbi optimaliai hormonų būklei ir turi didelę įtaką hormonų kiekiui. 

- Miegas: yra labai svarbus organizmui ir turi didelę įtaką hormonų kiekiui.

- Stresas: gali labai pakenkti hormonų sveikatai ir, kaip įrodyta, mažina hormonų kiekį.

- Genetika: nors pirmiau minėti veiksniai gali turėti įtakos hormonų kiekiui, genetika taip pat yra labai svarbi.

 

Kas nutinka, kai hormonai yra išbalansuoti?

Jei hormonų pusiausvyra sutrinka, gali pasireikšti bet kuris iš toliau išvardytų simptomų:

- Nuotaikos svyravimai: tai vienas iš dažniausių hormonų pusiausvyros sutrikimo požymių, ypač moterims. Jis gali būti progesterono trūkumo požymis.

- Nereguliarios mėnesinės: gali būti estrogenų trūkumo arba estrogenų ir progesterono kiekio disbalanso požymis.

- Netikėtas svorio padidėjimas: gali būti pernelyg aktyvios skydliaukės arba atsparumo insulinui požymis.

- PMS ir mėšlungis: gali būti progesterono trūkumo požymis.

- Spuogai: gali būti vyriškų hormonų, pavyzdžiui, testosterono, pertekliaus požymis.

 

Dažniausiai pasitaikantys hormonų sutrikimai:

Estrogenų perteklius. Jį gali sukelti hiperaktyvios kiaušidės, policistinių kiaušidžių sindromas, riebus maistas, mažas fizinis aktyvumas ar kiti veiksniai. Estrogenas taip pat gali būti paverčiamas kitų rūšių hormonais, įskaitant androgenus. Androgenų perteklius moterims gali sukelti vyriško tipo plaukų augimą, aknę ir kitus simptomus.

Progesterono trūkumas. Jį gali sukelti nepakankamai aktyvios kiaušidės, gimdos fibroidai, riebus maistas, mažas fizinis aktyvumas ar kiti veiksniai. Progesteronas būtinas vaisiaus ir placentos vystymuisi, o jo trūkumas gali padidinti persileidimo riziką. 

Testosterono perteklius. Jį gali sukelti policistinių kiaušidžių sindromas, pernelyg aktyvi antinksčių veikla, mažas fizinis aktyvumas ar kiti veiksniai. Tiek vyrams, tiek moterims testosteronas gali virsti estrogenu, o tai gali sukelti tokius simptomus kaip padidėjęs riebalų kiekis, nuotaikų svyravimai ir krūtų augimas.

Skydliaukės hormonų trūkumas. Jį gali sukelti autoimuninės ligos, mažai kalorijų turinti dieta ar kiti veiksniai. Dėl skydliaukės hormonų trūkumo gali padidėti svoris, sumažėti energijos, sutrikti medžiagų apykaita, pablogėti savijauta ir atsirasti kitų simptomų.