kolageno poveikis odai

Kolagenas odai: kodėl jis toks svarbus?

Kolagenas yra vienas svarbiausių baltymų žmogaus organizme, sudarantis apie 30 % visų organizme esančių baltymų ir net apie 70–80 % dermos sausosios masės [1]. Šis struktūrinis baltymas padeda palaikyti odos tvirtumą, elastingumą bei drėgmės sulaikymą dermos sluoksnyje. Jis formuoja tvirtą pluoštinį tinklą, kuris padeda odai išlikti stangriai ir atspariai kasdieniam tempimui bei spaudimui.

Kolagenas odai

Nuo 25 metų amžiaus kolageno sintezė organizme natūraliai pradeda mažėti, o sulaukus 40-ies jo gamyba gali būti sumažėjusi beveik 25 %, o apie 60-uosius gyvenimo metus – net iki 50 % [2]. Šis sumažėjimas tiesiogiai siejamas su odos plonėjimu, raukšlių atsiradimu ir elastingumo praradimu [3].

Be to, svarbu paminėti, kad kolageno gamyba glaudžiai priklauso nuo kitų maistinių medžiagų – ypač vitamino C, kuris būtinas kolageno sintezės procese, nes jis dalyvauja prokolageno formavime, tarpinėje stadijoje prieš susidarant galutiniam kolageno baltymui [4].

Kolagenas sudaro didžiąją dalį odos baltymų ir palaiko jos elastingumą bei stangrumą. Su amžiumi jo gamyba mažėja, o tai lemia odos plonėjimą ir raukšlių formavimąsi. Vitaminas C yra būtinas kolageno sintezei, tad svarbu užtikrinti jo pakankamą kiekį.

kolageno

Faktoriai, mažinantys kolageno kiekį

Kolageno sumažėjimą organizme lemia ne tik natūralus senėjimas. Yra daugybė išorinių ir vidinių veiksnių, kurie paspartina kolageno irimą arba slopina jo gamybą.

1. UV spinduliai

Saulės ultravioletiniai (UV) spinduliai yra vienas stipriausių aplinkos veiksnių, skatinančių odos kolageno irimą. UV spinduliai aktyvuoja fermentus, vadinamus metaloproteinazėmis, kurie skaido dermos kolageno skaidulas [5]. Dėl to oda tampa plonesnė, atsiranda raukšlės, pigmentinės dėmės ir suglebimas – tai požymiai, būdingi fotosenėjimu.

2. Rūkymas

Rūkymas ne tik kenkia kraujotakai odoje, bet ir tiesiogiai mažina kolageno sintezę bei spartina jo irimą. Nikotinas bei kiti tabako dūmuose esantys junginiai sukelia oksidacinį stresą, mažina deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą odos ląstelėms, o tai slopina fibroblastų – kolageną gaminančių ląstelių – veiklą [6].

3. Netinkama mityba

Dieta, kurioje trūksta antioksidantų, vitamino C, cinko, vario ir aminorūgščių (ypač glicino, prolino ir lizino), tiesiogiai mažina organizmo gebėjimą sintetinti kolageną [7]. Taip pat perteklinis rafinuoto cukraus ir paprastųjų angliavandenių vartojimas skatina glikacijos procesus, kurie pažeidžia kolageno struktūrą, todėl oda tampa mažiau elastinga [8].

4. Stresas

Ilgalaikis stresas didina kortizolio – streso hormono – kiekį, kuris, kaip įrodyta, gali neigiamai veikti odos regeneracijos procesus bei mažinti kolageno sintezę [9].

5. Miego trūkumas

Miegas yra labai svarbus odos atsinaujinimui. Nakties metu organizmas aktyviau gamina augimo hormonus, kurie skatina ląstelių regeneraciją ir kolageno sintezę. Nepakankama miego trukmė mažina šiuos procesus ir lemia greitesnį odos senėjimą [10].

Kolageno kiekį mažina ne tik amžius, bet ir UV spinduliai, rūkymas, prasta mityba, stresas ir miego trūkumas. Šie veiksniai skatina kolageno irimą arba slopina jo gamybą, todėl pagreitėja odos senėjimo procesai.

Kolagenas maisto produktuose

Kaip natūraliai palaikyti kolageno kiekį organizme?

Kolageno sintezę galima palaikyti ne tik su amžiumi tinkamai pritaikytais maisto papildais, bet ir natūraliomis priemonėmis, kurios padeda skatinti jo gamybą, apsaugoti nuo irimo ir pagerinti jo įsisavinimą.

1. Kolagenui svarbūs maisto produktai

  • Vitamino C šaltiniai (citrusiniai vaisiai, kiviai, paprika) yra būtini prolinui virsti hidroksiprolinu – esminiu kolageno komponentu [11].
  • Maisto produktai, turintys kolageno sintezei svarbių aminorūgščių (kiaušiniai, vištiena, žuvis) padeda formuoti baltyminę kolageno struktūrą [12].
  • Cinko ir vario šaltiniai (moliūgų sėklos, kepenys, riešutai) būtini fermentų veiklai, dalyvaujančiai kolageno sintezėje [13].

Nors dauguma kolageno papildų yra gyvūninės kilmės, šiandien galimos ir augalinės alternatyvos. Raw Powders veganiškas kolagenas – tai puikus pasirinkimas tiems, kurie vengia gyvūninės kilmės produktų, tačiau siekia palaikyti normalią kolageno sintezę. Sudėtyje esantis vitaminas C padeda palaikyti normalią kolageno gamybą odos funkcijai (EFSA teiginys).

2. Antioksidantai – ląstelių apsaugai

Antioksidantai, tokie kaip vitaminas E, polifenoliai (pvz., iš žaliosios arbatos ar uogų), padeda apsaugoti odos struktūrą nuo oksidacinio streso, kuris kitaip skatintų kolageno irimą [14].

Hidrolizuotas kolagenas nauda

3. Hidrolizuotas kolagenas

Moksliniais tyrimais įrodyta, kad hidrolizuotas kolagenas (ypač Peptan® tipo) gali pagerinti kolageno koncentraciją odoje, padidinti jos elastingumą ir sumažinti raukšlių atsiradimą [7]. Hidrolizuotas kolagenas yra lengviau įsisavinama forma, nes jo molekulės yra suskaidytos į trumpesnes peptidų grandines.

Vienas iš rinkoje žinomų pasirinkimų – Raw Powders hidrolizuotas jūrinis kolagenas (Peptan®), pasižymintis puikiu įsisavinamumu ir sudėtimi, pritaikyta odos bei jungiamojo audinio priežiūrai.

4. Reguliarus fizinis aktyvumas

Mankšta skatina kraujotaką, pagerina deguonies ir maistinių medžiagų patekimą į odą bei jungiamuosius audinius, taip netiesiogiai palaikydama kolageno gamybą [15].

5. Išorinė odos priežiūra

Kremai ar serumai su retinoliu, peptidais ar niacinamidu gali paskatinti odos ląsteles (fibroblastus) gaminti daugiau kolageno, ypač kai šios priemonės yra derinamos su apsauga nuo saulės [16].

Kolageno kiekį organizme galima palaikyti valgant maisto produktus, kuriuose gausu vitamino C, aminorūgščių, cinko ir vario, vartojant antioksidantus bei hidrolizuotą kolageną, užsiimant fizine veikla ir naudojant odos priežiūros priemones, skatinančias kolageno gamybą.

Ką verta žinoti apibendrinant?

Kolagenas – tai vienas iš svarbiausių baltymų žmogaus organizme, ypatingai svarbus odos, sąnarių ir jungiamojo audinio struktūrai bei elastingumui. Nuo 25 metų jo gamyba organizme natūraliai lėtėja, todėl norint išlaikyti odos jaunatviškumą ir lygumą – būtina skirti dėmesio ne tik kosmetinėms priemonėms, bet ir mitybai bei sveikai gyvensenai [1],[2].

Kolagenas taip pat svarbus sąnarių bei kremzlių funkcijai, nes jis padeda išlaikyti jų tvirtumą ir lankstumą. Todėl kokybiškas Raw Powders kolagenas sąnariams gali būti naudingi tiems, kurie rūpinasi ne tik oda, bet ir judėjimo laisve bei jungiamojo audinio funkcijos palaikymu.

1. Svarbu ne tik papildai, bet ir gyvenimo būdas

Nors maisto papildai su kolagenu (ypač hidrolizuotas Peptan®) gali padėti palaikyti odos elastingumą, drėkinimą ir sumažinti raukšlių atsiradimą [3], poveikis bus veiksmingesnis, jei papildai bus derinami su:

  • Subalansuota mityba, praturtinta antioksidantais (vitaminais C, E, polifenoliai),
  • Žalingų veiksnių vengimu, ypač rūkymo ir UV spindulių,
  • Reguliariu fiziniu aktyvumu,
  • Išorine odos priežiūra.

2. Kasdienė priežiūra – ilgalaikiam rezultatui

Kolageno sintezė vyksta nuolat, tačiau jos palaikymui reikia ilgalaikio pastovumo. Norint pamatyti efektą, dažnai reikia bent 8–12 savaičių pastovaus naudojimo [4]. Tyrimai rodo, kad vartojant kolageno papildus galima pasiekti odos elastingumo pagerėjimo, raukšlių sumažėjimo ir drėgmės lygio padidėjimo rezultatų [5].

Rekomendacijos

✔ Rinkitės hidrolizuotą kolageną, turintį patikimą sudėtį ir gerą biologinį pasisavinimą (pvz., Peptan®).
✔ Vartokite kolageną kartu su vitaminu C – jis būtinas kolageno sintezei.
✔ Mityboje venkite cukraus pertekliaus – gliukozė skatina glikaciją, procesą, kuris gali pažeisti kolageno skaidulas [6].
✔ Kasdien naudokite apsauginį kremą nuo saulės – UV spinduliai yra viena pagrindinių priešlaikinio kolageno irimo priežasčių.
✔ Vartokite reguliariai – efekto nesitikėkite po kelių dienų, tačiau rezultatai gali būti ilgalaikiai ir stabilūs.

Šaltiniai:

  1. Ricard-Blum, S. (2011). The collagen family. Cold Spring Harbor Perspectives in Biology, 3(1), a004978. https://doi.org/10.1101/cshperspect.a004978
  2. Shuster, S., Black, M. M., & McVitie, E. (1975). The influence of age and sex on skin thickness, skin collagen and density. British Journal of Dermatology, 93(6), 639–643. https://doi.org/10.1111/j.1365-2133.1975.tb05113.x
  3. Varani, J., Dame, M. K., Rittie, L., Fligiel, S. E. G., Kang, S., Fisher, G. J., & Voorhees, J. J. (2006). Decreased collagen production in chronologically aged skin. The American Journal of Pathology, 168(6), 1861–1868. https://doi.org/10.2353/ajpath.2006.051302
  4. Pullar, J. M., Carr, A. C., & Vissers, M. C. M. (2017). The roles of vitamin C in skin health. Nutrients, 9(8), 866. https://doi.org/10.3390/nu9080866
  5. Fisher, G. J., Wang, Z. Q., Datta, S. C., Varani, J., Kang, S., & Voorhees, J. J. (1997). Pathophysiology of premature skin aging induced by ultraviolet light. New England Journal of Medicine, 337(20), 1419–1428. https://doi.org/10.1056/NEJM199711133372003
  6. Morita, A. (2007). Tobacco smoke causes premature skin aging. Journal of Dermatological Science, 48(3), 169–175. https://doi.org/10.1016/j.jdermsci.2007.06.015
  7. Proksch, E., Schunck, M., Zague, V., Segger, D., Degwert, J., & Oesser, S. (2014). Oral supplementation of specific collagen peptides has beneficial effects on human skin physiology: A double-blind, placebo-controlled study. Skin Pharmacology and Physiology, 27(1), 47–55. https://doi.org/10.1159/000351376
  8. Pageon, H. (2010). Reaction of glycation and human skin: The effects on the skin and its components, reconstructed skin as a model. Pathologie Biologie, 58(3), 226–231. https://doi.org/10.1016/j.patbio.2009.09.001
  9. Altemus, M., Rao, B., Dhabhar, F. S., Ding, W., & Granstein, R. D. (2001). Stress-induced changes in skin barrier function in healthy women. Journal of Investigative Dermatology, 117(2), 309–317. https://doi.org/10.1046/j.0022-202x.2001.01410.x
  10. Oyetakin-White, P., Suggs, A., Koo, B., Matsui, M. S., Yarosh, D., & Baron, E. D. (2015). Does poor sleep quality affect skin aging? Clinical and Experimental Dermatology, 40(1), 17–22. https://doi.org/10.1111/ced.12455
  11. Pullar, J. M., Carr, A. C., & Vissers, M. C. M. (2017). The roles of vitamin C in skin health. Nutrients, 9(8), 866. https://doi.org/10.3390/nu9080866
  12. Wu, G., Bazer, F. W., Burghardt, R. C., Johnson, G. A., Kim, S. W., Li, X., & Satterfield, M. C. (2011). Proline and hydroxyproline metabolism: Implications for animal and human nutrition. Amino Acids, 40(4), 1053–1063. https://doi.org/10.1007/s00726-010-0715-z
  13. Uitto, J. (1986). Connective tissue biochemistry of the aging dermis. Age, 9(2), 36–39. https://doi.org/10.1007/BF02432266
  14. D’Orazio, N., Gammone, M. A., Gemello, E., De Girolamo, M., Ficoneri, C., & Riccioni, G. (2012). Anti-obesity effects of polyphenol intake: Current status and future possibilities. International Journal of Molecular Sciences, 13(8), 10174–10185. https://doi.org/10.3390/ijms130810174
  15. Keen, M. A., & Hassan, I. (2016). Vitamin E in dermatology. Indian Dermatology Online Journal, 7(4), 311–315. https://doi.org/10.4103/2229-5178.185494
  16. Kang, S., Fisher, G. J., & Voorhees, J. J. (1997). Photoaging and topical tretinoin: Therapy, pathogenesis, and prevention. Archives of Dermatology, 133(10), 1280–1284. https://doi.org/10.1001/archderm.1997.03890460094013