Su amžiumi mūsų kūnas patiria daugybę pokyčių. Tačiau kas iš tikrųjų vyksta organizme senstant? Mokslas apie senėjimo procesus – sudėtinga ir įdomi tema, kuri gali padėti geriau suprasti savo kūną ir išsiaiškinti, kaip išlikti sveikiems. Tyrinėdami su amžiumi susijusių pokyčių, tokių kaip hormonų, medžiagų apykaitos ir organų susidėvėjimo, poveikį, galime suprasti, kaip organizmas funkcionuoja senstant ir ką galime padaryti, kad jo būklė būtų optimali.

 

Kas yra senėjimas?

Senėjimo procesas – tai laipsniškas kūno ir smegenų būklės blogėjimas laikui bėgant dėl biologinių pokyčių. Nors senėjimas yra natūralus procesas, daugelis ilgainiui vykstančių biologinių pokyčių gali pakenkti jūsų normaliai organizmo būklei ir fizinei bei psichinei sveikatai. Taip atsitinka dėl to, kad su amžiumi mažėja organizmo gebėjimas atsistatyti ir palaikyti optimalią savo funkciją. Senstant didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis, pvz., širdies ligomis, diabetu ir vėžiu. Kiekvieno organizmo senėjimo tempas yra labai individualus. Greitam organizmo senėjimui įtakos gali turėti daugybė veiksnių, įskaitant genus, pasirinktą gyvenimo būdą, mitybą, aplinką ir sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą. Senėjimas dažnai vadinamas „natūraliu virsmo iš jaunystės būsenos į brandos, nykimo ir mirties būseną procesu“. Šis procesas nuolatinis, ir kiekviena jūsų kūno ląstelė laikui bėgant kinta. Organai, raumenys ir kaulai keičiasi maždaug kas 10 metų, o oda – kas dvi savaites. Šie biologiniai pokyčiai yra natūralūs ir būtini išgyvenimui.

 

Su amžiumi susiję hormonų pokyčiai

Senstant keičiasi mūsų hormonų kiekis. Tai gali turėti įtakos daugeliui įvairių sveikatos aspektų – medžiagų apykaitos procesams, miego kokybei (daugiau apie tai, kas yra kokybiškas miegas, skaitykite čia), nuotaikai ir lytiniam potraukui. Senstant mūsų organizmas gamina mažiau tam tikrų hormonų, įskaitant augimo hormoną, skydliaukės hormoną (daugiau apie skydliaukę ir jos funkciją rasite čia), insuliną ir lytinius hormonus, tokius kaip testosteronas (daugiau apie testosteroną – vyriškąjį hormoną – skaitykite čia) ir estrogenas (daugiau apie estrogeną skaitykite čia). Su amžiumi susiję hormonų kiekio pokyčiai taip pat gali turėti įtakos pažinimo funkcijoms, todėl tampa sunkiau išmokti naujų įgūdžių ar išsaugoti informaciją smegenyse. Kai hipofizė pradeda gaminti mažiau augimo hormono, kuris atsakingas už audinių ir organų, įskaitant kaulus ir raumenis, vystymąsi bei palaikymą, gali sumažėti raumenų masė ir kaulų tankis. Sumažėjus skydliaukę stimuliuojančio hormono (TSH) kiekiui, gali būti paveiktas medžiagų apykaitos greitis, o tai savo ruožtu turi įtakos svorio pokyčiams, energijos lygiui ir tam tikrų ligų išsivystymo rizikai. Daugiau apie tai, kas yra hormonai ir kaip jie veikia kūną, skaitykite čia.

 

Metabolizmas ir senėjimas

Medžiagų apykaita – tai procesas, kurio metu mūsų organizmas skaido maistą ir naudoja maistines medžiagas kūnui maitinti. Senstant medžiagų apykaita natūraliai lėtėja. Tai reiškia, kad mūsų organizmas ne taip greitai perdirba ir suskaido maistą, kaip anksčiau, o tai gali lemti svorio augimą ir apsunkinti sveiko svorio palaikymą senstant. Todėl, kad sulėtintumėte šį procesą ir išliktumėte sveiki net organizmui senstant, reikia šiek tiek pakeisti mitybą, gyvenimo būdą ir miego režimą. Reguliariai užsiimdami fizine veikla ir gerai išsimiegodami, galite sulėtinti senėjimo poveikį medžiagų apykaitai ir išlaikyti sveiką svorį. Daugiau apie žmogaus medžiagų apykaitą skaitykite čia.

 

Organų susidėvėjimas

Pagrindiniai mūsų vidaus organai, tokie kaip kepenys, širdis, inkstai, plaučiai, žarnynas ir smegenys, ilgainiui patiria didelių pokyčių:

  • Kepenys yra atsakingos už toksinų šalinimą iš kraujo (daugiau apie tai, kas yra toksinai, skaitykite čia) bei baltymų, padedančių krešėti kraujui, gamybą ir vaistų absorbavimą. Senstant kepenys veikia prasčiau, todėl esame labiau linkę sirgti kepenų ligomis. 
  • Širdis yra raumuo, kuris pumpuoja kraują į visą kūną. Su amžiumi mūsų širdis praranda savo pajėgumus, todėl atsiranda tikimybė sirgti širdies ligomis, įskaitant nereguliarų širdies plakimą, širdies priepuolius ir širdies nepakankamumą. 
  • Inkstai yra atsakingi už toksinų filtravimą iš kraujo ir sveiko kraujospūdžio palaikymą. Su amžiumi inkstų veikla silpnėja, todėl jie pradeda mažiau filtruoti ir ne taip greitai pašalina toksinus iš kraujo. 
  • Plaučiai yra atsakingi už deguonies įsisavinimą ir anglies dioksido šalinimą iš kraujo. Su amžiumi plaučiai tampa mažiau elastingi, todėl tampa sunkiau kvėpuoti ir didėja rizika susirgti plaučių ligomis. 
  • Žarnyno funkcija yra skaidyti maistą ir įsisavinti iš jo maistines medžiagas. Ilgainiui tampa sunkiau virškinti tam tikrus maisto produktus, todėl padidėja jautrumas maisto netoleravimui. Apie tai, kas yra maisto netoleravimas, informacijos rasite čia.
  • Smegenys yra atsakingos už sveiką pažinimo funkciją, įskaitant atmintį ir sprendimų priėmimą. Senstant smegenyse mažėja neuronų aktyvumas, todėl gali sutrikti pažinimo funkcijos arba atsirasti senatvinė amnezija.

 

Genetikos vaidmuo senstant

Jūsų genai gali turėti įtakos senėjimo tempui ir ligoms, kurioms galite būti labiau linkę sirgti. Nors jūsų genetinė sandara gali sukelti šiek tiek didesnę riziką susirgti tam tikromis ligomis, svarbu pažymėti, kad gyvenimo būdo pasirinkimai turi didelę įtaką tam, kaip greitai šios ligos progresuoja. Tyrimai rodo, kad gyvenimo būdo pasirinkimas susijęs su biologinių pokyčių greičiu ir daro įtaką bendrai sveikatai. Vis dėlto kai kurių biologinių pokyčių neįmanoma išvengti. Pvz., senstant mūsų organizme vyksta procesas, vadinamas telomerų trumpėjimu. Telomerai – tai tarsi plastikiniai dangteliai DNR grandinių galuose. Jie saugo genetinį kodą, tačiau senstant trumpėja, todėl mūsų ląstelėms sunkiau dalytis, replikuotis ir ištaisyti pažeidimus.

Senstant didėja rizika susirgti tam tikromis ligomis. Jos dažnai vadinamos „su amžiumi susijusiomis ligomis“, nes labiau tikėtinos sulaukus vyresnio amžiaus. Jas gali sukelti senėjimo ir genetikos derinys. Daugiau apie tai, kas yra genetika, skaitykite čia.

 

Sveiko senėjimo strategijos

Senstant svarbu suvokti savo organizmo pokyčius ir šiek tiek pakeisti gyvenimo būdą, kad išliktumėte sveiki. Laikydamiesi sveikos mitybos, būdami aktyvūs, pakankamai miegodami ir reguliariai atlikdami sveikatos tyrimus, galite padėti sulėtinti senėjimo poveikį sveikatai:

  • Sveika mityba, kurioje gausu skaidulinių medžiagų, vaisių ir daržovių, mažai perdirbtų ir rafinuotų maisto produktų, sočiųjų riebalų (daugiau apie sočiuosius riebalus skaitykite čia) ir cukraus, gali padėti sumažinti riziką susirgti lėtinėmis ligomis senstant. 
  • Reguliarus fizinis aktyvumas yra labai svarbus norint išlikti sveikiems kuo ilgiau. Tyrimais įrodyta, kad fizinis aktyvumas lėtina senėjimo procesą, sumažina lėtinių ligų riziką ir pailgina gyvenimo trukmę ir kokybę.
  • Miegas. Mažiau nei aštuonios valandos miego per naktį gali neigiamai paveikti medžiagų apykaitą, imuninę sistemą (daugiau apie tai, kaip stiprinti ir išsaugoti sveiką imuninę sistemą, informacijos rasite čia), smegenų veiklą ir hormonų pusiausvyrą bei padidinti lėtinių ligų riziką. 

Sveikatos patikrinimai. Reguliariai atlikdami sveikatos tyrimus, galite padėti greičiau nustatyti senstant atsirandančius organizmo pokyčius, aptikti nelauktas ligas bei užkirsti kelią lėtiniams sutrikimams ir ligoms įsisiautėti organizme, taip sulėtindami senėjimo poveikį sveikatai.